- marus
- marùs, -ì adj. (4) 1. mirtingas, mirsiantis: Pakolei neši marį kūną, patolei ilgėsys M.Valanč. Aš jiems parodysiu, jog tu marus esi S.Dauk. | Visas tas marus gyvenimas pilnas vargų M.Valanč. 2. greitai mirštantis: Bitelė, viščiukas, žąselis – marùs gyvulėlis (veikiai dėl bet ko miršta, dvesia) J.Jabl. Katė nemarùs (gajus) daiktas Nm. Šis paršas marùs (pjaunamas greit nudvėsė) KlvrŽ. 3. nešantis mirtį, numarinantis: Kad marùs peilis – nežvigterės meitėlis, t. y. vienkart nudurs J. Ano šautuvas yr nemarus – gal sužeisti, bet ne nušauti Dr. Tručynos deda, ka būtų mari kulka Šts. Kilpiniai su strėlomis vis labiau tobulėjo ir darėsi vis maresni rš. Ot muno ranka tad marì – kad aš duru, tai kiaulė nė ai nebepasako Brs. Tai pietų Afrikos gyvatė – viena iš mariausių ir nuodingiausių gyvačių pasaulyje rš. Vietomis augo marieji grybai rš. Miegas plyname ore šaltą naktį gali būti marus rš. | prk.: „Gubernatorius“ triuškina nelaimingą aspirantą mariu savo žvilgsniu Vaižg. 4. mirštamas (apie ligą): Peklos liga, jeigu nepaskubinsi gydyti, yra marì J. Marioji liga rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.